Spalio 17 d. įvyko tai, apie ką jau kelias savaites ekonomistai kalbėjo vis garsiau – Europos Centrinis Bankas (ECB) priėmė sprendimą dar kartą sumažinti palūkanų normą 25 procentiniais punktais. Nuo šių metų birželio mėnesio ECB jau tris kartus sumažino palūkanų normas. Nors faktiškai sumažintos palūkanų normos šiek tiek palengvino skolinimąsi, tačiau tuo pačiu metu dar išlieka klausimų, kaip greitai augs ekonomika.
Pirmieji du ECB sprendimai sumažinti palūkanų normas verslams įpūtė šiek tiek daugiau drąsos. Tai patvirtina naujausia ECB statistika – euro zonoje šių metų trečiąjį ketvirtį verslo domėjimasis paskolomis buvo didžiausias per paskutinius dvejus metus. Lietuvos banko duomenimis, Lietuvoje vasarą verslo paskolų apimtys augo palaipsniui. Didesnis domėjimasis paskolomis pastebimas statybos, transporto ir prekybos sektoriuose.
Verslo paskolų portfelis auga
Kaip rodo Lietuvos banko duomenys, metinis verslo paskolų portfelio augimo tempas siekia 3,4%, o mėnesinė verslo kreditavimo apimtis siekia apie 190 mln. Eur. Tuo metu Europoje bendros tendencijos taip pat rodo paskolų paklausos padidėjimą, ypač tokiose šalyse kaip Ispanija ir Italija.
Naujausiose ECB ataskaitose nurodoma, kad tam tikri sektoriai, tokie kaip energetikos ir gamybos, pradėjo aktyviau skolintis, matydami palankiasnes skolinimo sąlygų tendencijas sąlygomis ir investuoti į plėtrą bei inovacijas.
Spalio 17 d. ECB atstovai dar kartą sumažinę palūkanų normą akcentavo, kad dezinfliacijos procesas yra tinkamai įsibėgėjęs. Tą patvirtina ir faktas, kad rugsėjį bendras kainų augimas euro zonoje sumažėjo ir pirmą kartą per trejus metus buvo mažesnis už ECB nustatytą 2%,infliacijos tikslą.
Pastebima, kad palūkanų normos mažinimas šiek tiek išlaisvino ir vartotojų lūkesčius bei galimybes. Kaip rodo Lietuvos banko duomenys, sumažėjus paskolų palūkanų normai, lietuviai pradėjo truputį aktyviau skolintis.
Ir tai tik keli pavyzdžiai apie tai, kaip ECB sprendimai pradėjo keisti vartotojų veiksmus. Sumažėjus finansinėms paskolos aptarnavimo išlaidoms žmonės gali lengviau patenkinti kitus poreikius – įsigyti papildomų paslaugų, maisto ir kitų prekių.
Laukti ar investuoti?
Nors palūkanų mažinimas signalizuoja apie sumažėjusią infliaciją, tačiau vis dar juntamas atsargumas. Neabejotinai svarbiausias faktorius sėkmei yra verslo gebėjimas prisitaikyti prie besikeičiančios makroekonominės aplinkos ir gebėjimo tinkamu metu priimti investicinius sprendimus. Tačiau, kiekvienas teigiamas pokytis, kaip mažėjantys finansiniai kaštai, signalizuoja apie ekonomikos augimo potencialą netolimoje ateityje, bei skatina verslą galvoti apie naujas idėjas ir sprendimus tam, kad neatsiliktų konkurencinėje aplinkoje.
Ekonomikos stabilizavimosi metai
Remiantis Jungtinių Amerikos Valstijų finansinių paslaugų giganto „Morningstar“ prognozėmis, infliacija euro zonoje 2024 m. pabaigoje turėtų nesiekti 2%, o tai suteiktų daugiau erdvės ECB ir toliau mažinti palūkanų normas arba jas bent kurį laiką laikyti stabiliai.
Prognozuojama, kad šiais metais dar bent vienas ECB palūkanų sumažinimas turėtų įvykti. Tai galėtų reikšti dar didesnį palengvėjimą verslui, nes sumažėjus „Euribor“ rodikliui, mažės ir finansavimo kaštai.
Aurelijus Šveikauskas „European Merchant Bank | EMBank“ valdybos narys