Šalies ekonomikos vystymuisi svarbus ne tik didmiesčiai, bet ir regionai. Pastaraisiais metais regionai pritraukia vis daugiau investicijų, kuria naujas darbo vietas ir didina Lietuvos patrauklumą užsienio investuotojų tarpe. Regionų verslų indėlis į mokesčių surinkimą Lietuvoje yra reikšmingas ir nuolat augantis. Praėjusiais metais bendra valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamų surinkimo suma pasiekė 17,34 mlrd. Eur, o tai yra 9,1 proc. daugiau nei ankstesniais metais.
Remiantis Valstybės duomenų agentūros duomenimis, pastaraisiais metais Lietuvos regionų ekonomika augo vidutiniškai apie 3–4 proc. Tradiciškai Vilniaus ir Kauno regionai buvo lyderiai su didesniu bendrojo vidaus produkto (BVP) augimu.
Vis dėlto kai kurie mažesni regionai parodė išskirtinius rezultatus tam tikruose sektoriuose, pavyzdžiui, pritraukdami daugiau užsienio investicijų ar vystydami inovacijas žemės ūkio, logistikos ar pramonės srityse. Pavyzdžiui, laisvosios ekonomikos zonose (LEZ), veikiančiose regionuose kaip Klaipėda, Panevėžys ir Marijampolė, investicijos ženkliai prisidėjo prie ekonominės plėtros ir darbo vietų kūrimo.
Žvelgiant į regioninę plėtrą Lietuvoje, akivaizdžiai išsiskiria šalies regionai, kurie sėkmingai traukia investicijas ir kuria palankią aplinką mažoms bei vidutinėms įmonėms (SVV). Pagal Valstybės duomenų agentūros ir Lietuvos banko duomenis, tarp ne didmiesčių teritorijų, didžiausią plėtros tempą pastaraisiais metais fiksuoja Kauno, Šiaulių ir Panevėžio apskritys, pritrauktomis investicijomis ir investicijų dydžių vienam gyventojui pasižymėjo Mažeikių, Klaipėdos, Marijampolės rajonai. Pastarajame yra fiksuotas didžiausias užsienio investicijų augimas vienam gyventojui, kuris siekia 49,4 proc.. Nuo Marijampolės ne taip stipriai atsiliko Telšių (46,6 proc.) ir Kauno (23,8 proc.) apskritys.
Regionus atranda investuotojai
Vienas ir regionų sėkmės variklių – valstybės paskatos ir besiplečiančios LEZ. Lietuvoje šiuo metu veikia septynios LEZ: Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių, Akmenės, Kėdainių ir Marijampolės. Šių zonų tikslas – skatinti investicijas, verslo plėtrą ir darbo vietų kūrimą regionuose.
Per pastaruosius metus Lietuvos LEZ pritraukė dideles investicijas ir sukūrė tūkstančius darbo vietų. Pavyzdžiui, vien Klaipėdos LEZ dirba daugiau nei 5000 darbuotojų, o šioje zonoje veikiančių įmonių metinė apyvarta viršija 1 mlrd. eurų. Kauno LEZ taip pat išsiskiria sėkmingais projektais: čia yra įsikūrę didieji užsienio ir vietos investuotojai, o per 2023 metus zona pritraukė dar kelis naujus didelius projektus. Šią dieną Kauno LEZ skaičiuoja, verslai čia investavo daugiau nei 1,5 mlrd. Eur. kad Panevėžio LEZ pastaraisiais metais taip pat augo, ypač gamybos ir technologijų srityse.
Kalbant apie užsienio investicijas, Valstybės duomenų agentūros duomenimis, pastaraisiais metais sostinės regione daugiausiai investavo Vokietijos, Estijos, Švedijos, Nyderlandų ir Jungtinės Karalystės investuotojai. Vidurio ir Vakarų regione Lenkijos investicijos sudaro apie 13,1 proc., Nyderlandų apie 10,5 proc., Vokietijos – 9,8 proc. ir Šveicarijos – 8,3 proc.
Tarp garsių užsienio investuotojų galima paminėti tokius vardus, kaip „Continental“, „Hella“, „Hollister“, UPS ir kiti.
Sėkmės pavyzdžių galima pamatyti kone kiekviename regione. Pavyzdžiui Jonavos rajone sėkmingai įsikūrė naujosios gamybos ir logistikos įmonės, o Kėdainiai tapo pavyzdiniu biotechnologijų ir žemės ūkio inovacijų centru.
Valstybės paskatos
LEZ steigimas yra viena iš priemonių prisivilioti užsienio verslus steigtis Lietuvoje. Užsienio verslams patrauklumą suteikia šalies patogi geografinė lokacija, mokestinės lengvatos ir kvalifikuotų darbuotojų pasirinkimas. Tačiau Lietuva taiko ir daugiau lengvatų, kurios taikomos ne tik užsienio investuotojams, bet iš vietiniams verslams.
Naujai susikūrę verslai gali pretenduoti į pelno mokesčio lengvatas, kuriomis pirmaisiais veiklos metais mažos įmonės gali būti visiškai atleistos nuo pelno mokesčio. Taip pat lengvatų gali sulaukti mokslinių tyrimų ir eksperimentinę plėtrą (MTEP) vykdančios įmonės. Jos gali sumažinti pelno mokesčio tarifą, pagreitinti amortizavimą bei pasinaudoti sąnaudų atskaitymu.
Įmonės, investuojančios į technologijų atnaujinimą, gali pasinaudoti mokestine lengvata. Tokios įmonės gali sumažinti apmokestinamąjį pelną iki 100 proc., jei investicijos skirtos gamybos ar paslaugų pajėgumų didinimui, naujų procesų diegimui ar esamų modernizavimui.
Kaip išlaikyti tvarų augimą
Mano manymu, norint, kad regionų augimas būtų dinamiškas ir tvarus, būtina orientuotis į ilgalaikes strategijas, kurios apimtų tiek ekonominius, tiek socialinius aspektus.
Verslai turėtų investuoti į technologijų ir skaitmenizacijos diegimą, tam, kad galėtų optimizuoti procesus, mažinti sąnaudas ir kurti aukštos pridėtinės vertės produktus ar paslaugas. Tačiau derėtų nepamiršti, kad tokių technologijų diegimas turėtų būti nuoseklus, ne vienkartinis sprendimas. Inovacijos atveria galimybes plėsti rinkas ir stiprinti eksportą.
Tačiau svarbūs yra ne tik technologiniai sprendimai, bet ir jų valdymas. Darbo rinkos modernizavimas, naujų įgūdžių ugdymas ir socialinės infrastruktūros gerinimas yra dar vieni svarbūs prioritetai, kurių nederėtų pamiršti.
Manau, kad yra labai svarbu investuoti į darbuotojų kvalifikacijos kėlimą, mokymus, tokiu būdu užsiauginti reikiamus specialistus, kurie prisidėtų prie regionų verslo stiprybės. Lietuvos regionuose trūksta specialistų, todėl vietos verslo iniciatyvos pritraukiant talentus ir bendradarbiavimas su universitetais, profesinėmis mokyklomis bei mokymo centrais galėtų padėti užpildyti šią spragą.
Regionų įmonėms vertėtų aktyviau bendradarbiauti tarpusavyje ir su užsienio partneriais. Dalyvavimas verslo asociacijose ir akceleravimo programose gali padėti įgyti naujų žinių, užmegzti kontaktus ir rasti naujas rinkas.
