Dauguma kalba apie ekologiją, tvarumą, kokybę ir norą gyventi švarioje, sveikoje aplinkoje. Tai tikrai įmanoma, nes įmonės pasiruošę keisti darbo pobūdį, technologijas ir kitus procesus. Tik kiek žmonės pasiryžę už tai mokėti?
Dalis lietuvių nostalgiškai prisimena tuos laikus, kai dauguma produkcijos buvo ekologiška, natūrali ir pigi. Tačiau pamirštama, kokiu sunkiu darbu tai buvo išgaunama. Dabar retas, kuris norėtų tiek skirti laiko ir energijos daržams ir ūkiui.
Šiais laikais didžiąją dalį darbų už žmogų atlieka technika, tačiau tai nemažos investicijos. Siekiant pateikti rinkai ekologišką produktą, prisideda papildomos investicijos į aukštos kokybės trąšas ir veiklos procesus. Taip galutinė vartotojo kaina vis auga.
Tokios kainodaros tendencijos galioja visuose sektoriuose, ne tik žemės ūkyje.
Per pastarąjį dvidešimtmetį visuomenė pripratinta prie pigių masinės gamybos prekių, tarp kurių plastikas, sintetika ir kitos gamtą teršiančios medžiagos. Investicijos į tokią gamybą mažesnės, todėl galutinė kaina klientui nėra didelė. Deja, gamtai ir žmogaus sveikatai tai kainuoja itin brangiai.
Tvarumas vis labiau tampa populiaria tema Europos Sąjungoje. Nuo 2021 m. ES įsigaliojo vienkartinių plastiko gaminių draudimas. Taip buvo žengtas svarbus žingsnis link taršos mažinimo ES. Iki 2050 m. Europos Sąjunga išsikėlė dar didesnį tikslą – pasiekti visišką neutralumą klimato atžvilgiu.
Kas pasirengę mokėti už tvarumą
Žmonės pritaria, kad reikėtų mažinti užterštumą, pereiti prie elektromobilių, tausoti energiją, griežtinti ekologijos standartus ir t. t. Žiūrint į pirkinių krepšelius, vis dažniau rasime ekologiškų produktų.
Tai kas tas pirkėjas, kalbantis apie tvarumą? Įprastai tai didesnes negu vidutines pajamas gaunantys žmonės, žaliųjų judėjimo atstovai. Taip pat mažų vaikų tėvai, į alergijas linkę žmonės, kurie atsižvelgia į maisto produktų sudėtį, audinių kokybę, statybinių medžiagų toksiškumą ir pan.
Įdomu ir tai, kad „The Economist Intelligence Unit“ duomenimis, per pastaruosius penkerius metus internete tvarių prekių paieškų skaičius išaugo 71 proc.
Kaip prisijaukinti tvarumo šalininkus
Jeigu ne tik žodžiais ir skambiomis frazėmis ketinate prisidėti prie tvarumo ir dėl išaugusių kainų nenorite prarasti klientų, eikite į pokytį mažesniais žingsneliais. Pradėkite nuo griežtesnio atliekų rūšiavimo, logistikos kontrolės ir kuro sąnaudų mažinimo. Gera strategija gali net sumažinti veiklos kaštus.
Jei jūsų asortimente iki šiol nebuvo, pavyzdžiui, ekologiškų produktų, įveskite vieną, kitą ir tinkamai pareklamuokite. Stebėkite klientų reakcijas ir pamažu pratinkite prie geresnės kokybės. Svarbu, kad nebūtų didelis kainų šuolis.
Kitas svarbus žingsnis – edukacija. Socialiniuose tinkluose, spaudoje ir klientams kalbėkite, kodėl renkatės tvarumą. Pagrįskite, kodėl gali išaugti kaina ir kiek. Klientas turi žinoti už ką moka. Pavyzdžiui, kodėl ekologiška medvilnė sveikiau nei Kinijoje pagaminta sintetika.
Jeigu vartotojas manys, kad moka tik už pakitusią pakuotę, kažin ar bus pasirengęs išleisti daugiau negu įprasta. Todėl pakavimas neturėtų ženkliai keisti rinkodaros. Taip pat klientas nebus linkęs mokėti už jūsų investicijas į naujas technologijas, saulės elektrines ar pan., jeigu prekės ar paslaugos kokybė liks ta pati.
Sparčiai augant maisto, kuro ir kitoms pragyvenimo išlaidoms, tvarumas daugeliui vartotojų atsiduria antrame plane. Tada kodėl turėtumėte dėl jo stengtis? Nes pasauliniai ir europiniai tvarumo standartai nuolat griežtėja – skatinamas energijos taupymas, plastiko atsisakymas, atliekų rūšiavimas, išmetamo anglies dvideginio mažinimas ir t. t. Todėl nėra kitos išeities, kaip pamažu pereiti prie kitų veiklos standartų ir šviesti visuomenę.
Kada žmonės rinksis kokybę, o ne kiekybę ir aiškiai supras tokio pasirinkimo prasmę, noriai mokės didesnę kainą. Todėl vertėtų auginti savo klientus ir nuolat pagrįsti už ką jie moka.
