Kuriate ar valdote nedidelį verslą? Finansų ekspertų vertinimu, vienas iš didžiausių iššūkių su kuriuo bendrovės susiduria – apyvartinės lėšos ir tvarus finansų modelis.
Smulkaus ir vidutinio verslo sektorius yra ekonomikos variklis ir sudaro daugiau nei 99 proc. visų įmonių ES. Šios įmonės atlieka lemiamą vaidmenį skatindamos inovacijas, kuriant darbo vietas ir ženkliai prisidėdamos prie ES valstybių narių BVP.
Bet ilgametė statistika rodo, kad tik pusė naujai pradėtų verslų išgyvena daugiau nei penkerius metus, susidurdamos su finansavimo, rinkos prieigos ir konkurencijos problemomis.
Smulkaus verslo iššūkiai
Smulkus verslas, lyg jaunas medelis, augantis dideliame miške veikia tokiomis pačiomis rinkos sąlygomis, tačiau turi kur kas daugiau iššūkių nei didelės įmonės.
Pradedančiam ar jau veikiančiam nedideliam verslui dažnai sunku patekti į naujas rinkas ar išplėsti savo veiklą dėl ribotų išteklių, trūkstamo prekės ženklo žinomumo ir sudėtingumo, susijusio su įėjimu į užsienio rinkas, įskaitant kalbos barjerus ir kultūrinius skirtumus.
Mažas verslas dažnai turi vieną ar kelis produktus, dėl ko tampa dar labiau pažeidžiamas – pradedant tiekimo grandinėmis, baigiant galimybėmis diversifikuoti veiklą.
Maža to, nors ir mažos įmonės, jos turi atitikti aukštus kibernetinio saugumo standartus, tvarumo reikalavimus, kitus teisės aktus, taisykles ir t.t. Reguliavimo nesilaikymas gali lemti baudas, teisines problemas ir operacinius sutrikimus. Be to, tenka nuolat grumtis dėl talentų, kurie dažnai renkasi didesnes ir stabilesnes bendroves.
Tačiau bene didžiausiu iššūkiu mažoms įmonėms tampa apyvartinio kapitalo trūkumas ir pinigų srautų valdymas. JAV skaičiuojama, kad net 82 proc. smulkių įmonių iš verslo pasitraukia susidūrusios su pinigų srautų valdymo ir apyvartinio kapitalo trūkumo problemomis.
Parodaksalu, žinant, kad daugelyje šalių smulkus verslas yra skatinamas įvairiomis subsidijomis, programomis ir panašiai.
Pinigų yra, tik jų reikia ieškoti iš anksto
JAV atliktos smulkaus verslo apklausos rodo, kad 27 proc. mažų įmonių nurodo negalinčios užsitikrinti joms reikalingo finansavimo.
Smulkus verslas turi pranašumą – dažniausiai įstatinis tokių įmonių kapitalas siekia nuo 3 iki 10 tūkst. eurų, o tai santykinai labai nedidelės sumos. Apyvartinės lėšos taip pat santykinai nebūna didelės, todėl tokių sumų gauti rinkoje nėra itin sudėtinga.
Svarbu žinoti, kokio apyvartinio kapitalo jūsų verslui reikia. Kapitalo, kurio jums reikia, kiekis priklauso nuo jūsų verslo operacijų masto ir įmonės tipo. Pavyzdžiui, pradedančiosios restorano įmonės darbinio kapitalo poreikis nėra toks pat kaip įsitvirtinusio gamintojo.
Efektyvus pinigų srautų valdymas, išmanus finansinių išteklių planavimas ir greitas reagavimas į rinkos pokyčius gali padėti išvengti likvidumo problemų ir užtikrinti verslo tęstinumą. Taip pat, jei yra galimybė, reikėtų tartis su tiekėjais, kad šie atidėtų atsiskaitymo terminą. Paprastai dideli tiekėjai turi galimybių tai padaryti. Tuo tarpu, galbūt jūsų klientai gali atsiskaityti greičiau?
Įvairios finansavimo galimybės gali suteikti reikiamą apyvartinį kapitalą, kad verslas galėtų ne tik išgyventi, bet ir augti. Tačiau tokius žingsnius reikėtų planuoti iš anksto – pasidairyti alternatyvų, galbūt sudaryti preliminarias skolinimosi sutartis, kredito linijas, kurios gali būti aktyvuotos vos tik prireikus. Brangiausi yra tie pinigai, kurių prireikia čia ir dabar.
Smulkus ir vidutinis verslas taip pat turėtų būti nuolat pasiruošęs pagrįsti savo potencialą, turėti aiškią strategiją, tikslus ir rodiklius, kurie reikalingi norint įtikinti investuotojus ir kreditorius.
