Ruduo – reikliausias metų laikas Lietuvos verslui, tačiau sąlygas, kurias jums pasiūlys rugsėjį, lemia sprendimai, priimti prieš kelis mėnesius. Štai ką verta padaryti, kol galimybių langas dar neužsidarė:
- Iš anksto žinokite savo skaičius. Parenkite 12–18 mėnesių pinigų srautų prognozę dar prieš kreipdamiesi į bet kurį finansuotoją.
- Atskirkite skirtingus poreikius. Trumpalaikiam apyvartinių lėšų trūkumui ir ilgalaikėms investicijoms reikalingos skirtingos finansavimo struktūros.
- Gerinkite savo maržą. Dar turėdami laiko susigrąžinkite pradelstas gautinas sumas, mažinkite finansinį svertą ir gerinkite ataskaitų kokybę.
- Planuokite nuo galo. Nusistatykite datą, kada realiai reikės lėšų, ir skaičiuokite atgal, įvertindami banko vertinimo procesą.
Daugeliui Lietuvos įmonių ruduo yra metas, kai finansavimo poreikiai pasiekia piką. Prieš šventinį sezoną reikia sukaupti atsargų, finansuoti derliaus nuėmimą, o projektus užbaigti dar iki finansinių metų pabaigos. Problema ta, kad rugsėjui atėjus finansavimo sąlygas, kurias įmonė gaus, jau būna paveikę prieš kelis mėnesius priimti arba nepriimti sprendimai.
Vertinti rudenį vien kaip skolinimosi sezoną gali būti brangu: tai gali reikšti didesnę maržą, verslo poreikiams nevisiškai pritaikytą finansavimą ir vėlavimus būtent tuo metu, kai likvidumas yra svarbiausias. Jei į rudenį žiūrima kaip į proceso, prasidėjusio dar vasaros pabaigoje, rezultatą, situacija atrodo visai kitaip. Pasiruošęs verslas į šį laikotarpį ateina su stipresniais finansiniais rodikliais, aiškesniu finansavimo poreikio pagrindimu ir daugiau nei vienu galimu sprendimu.
Kodėl rudens finansavimo galimybių langas yra siauresnis, nei atrodo
Sezoniškumas Lietuvoje nėra abstrakti sąvoka – jis įrašytas į ištisų pramonės šakų pinigų srautų ciklą. Mažmenininkai ir didmenininkai gerokai prieš šventinį piką kaupia atsargas ir finansuoja rinkodarą, todėl atsiranda apyvartinių lėšų poreikis, kuris sumažėja tik gavus pajamas iš pardavimų. Gamintojai rudens pradžioje didina gamybą, kad patenkintų ketvirtojo ketvirčio užsakymus, o už žaliavas ir darbuotojų darbą turi sumokėti gerokai anksčiau, nei gaunamos atitinkamos įplaukos. Žemės ūkio įmonės derliaus nuėmimo metu patiria kuro, sezoninių darbuotojų ir sandėliavimo išlaidas, o pajamos gaunamos dar vėliau.
Visais šiais atvejais susidaro iš anksto prognozuojamas neatitikimas tarp pinigų išmokėjimo ir jų gavimo, todėl panašiu metų laiku įmonės kreipiasi į bankus.
Būtent šio poreikio koncentracijos įmonės dažniausiai neįvertina. Trečiąjį ir ketvirtąjį ketvirčius kredito komandos gauna daugiausia naujų finansavimo paraiškų ir prašymų pratęsti finansavimo limitus, o jų pajėgumai proporcingai nepadidėja. Praktikoje paraiška, kuri pavasarį būtų sklandžiai įvertinta, lapkritį gali atsidurti eilėje. Tai taip pat reiškia, kad finansuotojai gali būti išrankesni ir nuolat daugiausia dėmesio skirti tiems patiems dalykams: realistiškoms prognozėms, aiškiai pinigų srautų kontrolei ir finansavimo poreikiui, aiškiai susietam su jo grąžinimo šaltiniu.
Pradėjus ruoštis dar vasaros pabaigoje, įmonė gali parodyti visus šiuos tris aspektus dar prieš prasidedant didžiausiam paklausos pikui, užuot bandžiusi juos surinkti tada, kai galimybių langas jau siaurėja.
Aiškiai apibrėžkite, ko jums reikia ir kodėl
Prieš kreipdamasi į bet kurį finansuotoją, įmonė turėtų aiškiai atsakyti į tris klausimus: ko jai reikia, kada to reikės ir kokiam laikotarpiui. Sezoninis spaudimas dažnai lemia dvi brangiai kainuojančias klaidas: pasiskolinti daugiau, nei iš tiesų reikia, „dėl saugumo“, ir sujungti trumpalaikius bei ilgalaikius poreikius į vieną finansavimo priemonę. Abu sprendimai didina sąnaudas ir mažina lankstumą.
Sprendimas paprastas – šiuos poreikius atskirti. Laikinus pinigų srautų trūkumus dėl atsargų kaupimo ar vėluojančių gautinų sumų geriausia spręsti lanksčiomis, atnaujinamomis finansavimo priemonėmis – apyvartinių lėšų paskola, kredito linija ar overdraftu. Ilgalaikėms investicijoms, pavyzdžiui, naujai įrangai, sandėlio plėtrai ar skaitmenizacijos projektui, labiau tinka lizingas arba investicinė paskola, kurios grąžinimo grafikas atitinka turto naudojimo laikotarpį.
Kas lemia jūsų finansavimo kainą
Kadangi Lietuva yra euro zonos dalis, daugumos verslo paskolų kaina nustatoma pagal EURIBOR ir maržą, atspindinčią skolininko riziką. Įmonė negali kontroliuoti bazinės palūkanų normos, tačiau stebėti Europos Centrinio Banko (ECB) kryptį ir rinkos lūkesčius naudinga sprendžiant, ar rinktis fiksuotas, ar kintamas palūkanas ir kada užfiksuoti finansavimo sąlygas. Tai verta atvirai aptarti su banku, o ne susitelkti vien į reklamuojamą palūkanų normą.
Tačiau maržą iš dalies galite kontroliuoti jūs, o vasaros pabaiga – metas, kai dar yra galimybių ją pagerinti. Pradelstų gautinų sumų susigrąžinimas, racionalus mokėtinų sumų valdymas, nereikalingo finansinio sverto mažinimas ir geresnė valdysena bei atskaitomybė sustiprina rodiklius, į kuriuos atsižvelgia kredito komanda. Nedideli patobulinimai, atlikti prieš galutinai parengiant metų pabaigos finansines ataskaitas, gali turėti tiesioginės įtakos tiek finansavimo sprendimui, tiek palūkanų normai.
Planuokite ne tik paraišką, bet ir tinkamą laiką
Paskutinis dalykas, kurį verta apgalvoti, yra laikas – geriausia jį planuoti nuo galo. Užuot klausę, kada lėšos būtų patogios, nusistatykite datą, kada jų iš tikrųjų reikės, ir skaičiuokite atgal, įvertindami banko vertinimo procesą bei palikdami laiko metų pabaigos užimtumui. Tai padės suprasti, kada pradėti pokalbį su banku – o pats pokalbis yra vertingesnis, nei daugelis įmonių įsivaizduoja.
Tai leidžia jūsų prašymą pateikti kredito komandai dar prieš susidarant eilei, suteikia laiko pašalinti išryškėjusius trūkumus ir parodo išankstinį planavimą, kurį finansuotojai sieja su mažesne rizika.
Visa tai nėra bandymas „apeiti sistemą“. Tai paprasčiausiai atspindi vieną realybę: gebėjimas grąžinti paskolą įvertinamas dar prieš pasirašant paskolos sutartį, o mažiausiai už finansavimą rudenį dažniausiai moka tos įmonės, kurios savo poreikius pradėjo planuoti dar vasaros pabaigoje.
Kaip ECB licencijuotas bankas, orientuotas į augančio verslo finansavimą, EMBank padeda Lietuvos įmonėms struktūruoti finansavimą pagal jų realius pinigų srautų ciklus, o ne pagal kalendoriaus diktuojamą spaudimą. Verslo sąskaitos atidarymas arba susipažinimas su mūsų internetinės bankininkystės sprendimais gali būti geras pirmas žingsnis pradėti ruoštis iš anksto.
